Glaukomų diagnostikos ir gydymo ypatumai

Kursantai supažindinami su pagrindiniais glaukomų etiologiniais veiksniais, tarp kurių vienas svarbiausių yra padidėjęs akispūdis. Jeigu glaukomos diagnostika remtųsi tik akispūdžiu, liktų nediagnozuota pusė glaukomos atvejų. Dėl to labai svarbu suprasti kitų rizikos veiksnių sąveiką glaukomų patogenezėje. Supažindinama su naujausių epidemiologinių studijų duomenimis. Kadangi yra glaukomos formų, kuomet akispūdis svyruoja normos ribose, akcentuojama glaukomos klinikinių formų įvairovė. Dėstoma medžiaga apie pagrindinius diagnostinius glaukomų kriterijus: specifinius glaukominius regos nervo pažeidimus. Kadangi šie pakitimai tampa akivaizdūs tik žuvus pusei regos nervo skaidulų, labai svarbus yra akipločio vertinimas. Šiuolaikiniais kompiuteriniais perimetrais aptinkami ankstyvi glaukominiai regos nervo pažeidimai, pažeidus mažiau kaip 1/6 skaidulų. Išmokstama vertinti kompiuterinės perimetrijos duomenis. Apžvelgiami naujausių diagnostinių metodų privalumai ir trūkumai. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie intrakranijinio spaudimo įtaką glaukominiam regos nervo pažeidimui. Yra manoma, kad žalingai veikia slėgių skirtumas regos nervo srityje, susidarantis tarp akispūdžio ir intrakranijinio slėgio. Kursantai supažindinami su naujomis tendencijomis glaukomų priežiūroje. Priekinio akies segmento optinė koherentinė tomografija bei ultragarsinė biomikroskopija yra sąlyginai nauji, tačiau vis plačiau naudojami ir pritaikomi šiuolaikiniai tyrimo metodai, padedantys įvertinti pakitimus priekinės kameros kampo struktūrose, kurios įprastinės apžiūros metu nematomos. Dėstoma medžiaga apie glaukomų gydymą. Glaukomų gydymo tikslas yra išsaugoti regėjimo funkcijas, užtikrinant pacientų gyvenimo kokybę visam likusiam gyvenimui. Pagrindinis glaukomos gydymo būdas yra mažinti akispūdį, kaip vieną pagrindinių rizikos veiksnių ir taip sustabdyti ligos progresavimą. Kadangi glaukoma yra neišgydoma liga, daug dėmesio skiriama pacientų priežiūrai: pašalinių reakcijų išsivystymo tikimybę, taikant konservatyvų gydymą viso gyvenimo bėgyje. Aptariami originalių ir generinių vaistų savitumai bei vietinės akių terapijos pagrindai: akių lašuose be pagrindinės veikliosios medžiagos esantys konservantai, pH kontroliuojančios, tirštumą reguliuojačios, buferinės medžiagos, atsakingos už saugų ir efektyvų vaisto patekimą į akį. Suteikiama naujų žinių apie akies paviršiaus pažeidimus bei jų priežiūrą ilgalaikio antiglaukominių lašų naudojimo atvejais. Atnaujinamos žinios apie chirurginio glaukomų gydymo privalumus, trūkumus, galimas komplikacijas, aptariami naujausi mikrochirurgijos metodai, lazerinio gydymo galimybės, pacientų priežiūra po glaukominių operacijų, filtracinių pagalvėlių morfologiniai aspektai ir prognostiniai veiksniai.