Antimikrobinis infekcinių ligų gydymas

Mikroorganizmų atsparumas antimikrobiniams vaistams nuolat didėja, kartu didindamas mirštamumą nuo infekcinių ligų ir apsunkindamas jų gydymą. Paraleliai besivystančiam mikrobų rezistentiškumui nuolat kuriami ir kasdieninėje klinikinėje praktikoje pradedami vartoti nauji antibakteriniai, priešvirusiniai ir antiparazitiniai vaistai. Šie kursai suteikia galimybę pagilinti žinias apie mikrobų atsparumo vaistams vystymosi tendencijas, rinkoje atsirandančius naujus antimikrobinius preparatus, naujausias specifinio infekcinių ligų gydymo rekomendacijas ir šiuolaikinį racionalų antimikrobinių vaistų vartojimą.
Paskaitų turinys:
1.Bakterinės infekcijos ir antibakteriniai vaistai. Paskaitoje pateikiama apžvalga apie pagrindinius bakterinių infekcijų sukėlėjus, jų klasifikaciją, patogeniškumo faktorius ir jų klinikinę reikšmę, sukeliamus klinikinius sindromus. Apžvelgiamos antibakterinių vaistų grupės, jų farmakokinetika, farmakodinamika, farmakoekonomiškumas, nepageidaujamas poveikis. Didžiausias dėmesys skiriamas skirtingų antibiotikų grupių antimikrobinio veikimo spektro išaiškinimui. Aptariama atsparumo antibiotikams problema, atsparumo išsivystymo mechanizmai ir jų klinikinė reikšmė, supažindinama su įvairių mikroorganizmų atsparumo antibiotikams duomenimis pasaulyje ir Lietuvoje.

2.Teisingo antibakterinio gydymo principai.
Paskaitoje pateikiami teisingo antibiotikų vartojimo principai. Išaiškinama empirinė antibiotikoterapija, deeskalacinio gydymo principai, specifinis pirmo pasirinkimo ir alternatyvus gydymas. Analizuojami skirtingų grupių vaistų privalumai ir trūkumai priklausomai nuo infekcijos vietos, sunkumo bei individualių ligonio savybių. Išaiškinamas antibiotikų derinimas ir poveikis organizmo mikroflorai. Supažindinama su visuomenėje įgytų ir hospitalinių infekcijų antimikrobinio gydymo taktikos skirtumais, hospitalinių infekcijų sukėlėjų jautrumo antibiotikams specifika, diagnostikos ir gydymo ypatybėmis bei epidemiologine priežiūra.

3.Bakterinių CNS infekcijų gydymas.
Paskaitoje apžvelgiami visuomenėje įgytų bakterinių CNS infekcijų sukėlėjai ir mikroorganizmai, sukeliantys CNS infekcijas esant imunosupresijai, neurochirurginėms intervencijoms, likvorėjai ir kitiems rizikos veiksniams. Aptariami CNS infekcijų etiologinės diagnostikos ypatumai. Didžiausias dėmesys skiriamas teisingam empiriniam ir specifiniam CNS infekcijų gydymui. Supažindinama su CNS infekcijų sukėlėjams būdingomis atsparumo antibiotikams problemomis. Aptariamos antibakterinių preparatų farmakokinetikos ir farmakodinamikos charakteristikos, turinčios svarbią reikšmę CNS infekcijų gydymui. Pateikiama bakterinių CNS infekcijų chemioprofilaktika.

4.Odos ir minkštųjų audinių infekcijų gydymas.
Paskaitoje pateikiama odos ir minkštųjų audinių infekcijų klasifikacija ir skirtingų klinikinių sindromų sukėlėjai. Trumpai apžvelgiami šių infekcijų mikrobiologinės diagnostikos ypatumai. Detaliai aptariamas odos ir minkštųjų audinių infekcijų gydymas: empirinė ir specifinė terapija, įvairių odos infekcijas sukeliančių mikroorganizmų atsparumo antibiotikams problemos, dažniausiai vartojami antibiotikų deriniai, lokalus antibakterinis gydymas. Didelis dėmesys skiriamas meticilinui atsparaus S.aureus (MRSA) sukeliamų odos infekcijų antimikrobiniam gydymui, epidemiologinei priežiūrai ir profilaktikai. Supažindinama su retų odos infekcijų sukėlėjų (Vibrio vulnificus, Aeromonas hydrophila, Erysipelothrix rhusiopathiae) antibakterinio gydymo ypatumais. Aptariama antibiotikoterapija esant odos infekcijoms po žmogaus, šuns ir katės įkandimų.

5.Sepsio antimikrobinė terapija
Pateikiama šiuolaikinė sepsio klasifikacija, epidemiologija ir etiologija. Išaiškinamos indikacijos kraujo ir numanomo infekcijos židinio mikrobiologiniams tyrimams įtariant sepsį, tiriamosios medžiagos paėmimo ypatumai ir jų reikšmė tyrimų rezultatų interpretavimui. Detaliai aptariama antimikrobinio gydymo taktika esant nežinomos etiologijos sepsiui ir neaiškiam židiniui. Supažindinama su dažniausiais sepsio sukėlėjais infekcijos židiniui esant kvėpavimo, šlapimo, tulžies takuose, žarnyne, odoje, centrinėje nervų sistemoje, išaiškinama empirinė ir specifinė skirtingos kilmės sepsio antibakterinė terapija, monoterapijos galimybės ir antibiotikų derinimo principai, antibakterinio gydymo specifika esant daugybiniam organų disfunkcijos sindromui sepsio metu. Apžvelgiami visuomenėje įgyto, hospitalinio sepsio bei bakteremijos esant neutropenijai ypatumai suaugusiems.

6.Alergija antibiotikams: klinika ir diagnostika
Pateikiami alerginių reakcijų vaistams tipai. Aptariami įvairių tipų alerginių reakcijų vaistams klinikos ypatumai. Pristatomi diagnostikos būdai, atsižvelgiant į alerginės reakcijos tipą. Supažindinama su alerginiais mėginiais, naudojamais jautrumui antibiotikams nustatyti. Aptariamas kryžminis reaktyvumas tarp antibiotikų. Pristatomi antibiotikai kaip potencialūs alergenai: įvertinama sensibilizacijos rizika.

7. Specifinis žarnyno infekcijų gydymas
Aptarimas empirinis ir specifinis bakterinių žarnyno infekcijų gydymas, naujausi infekcinės kilmės diarėjos antibakterinio gydymo algoritmai. Supažindinama su dažniausių bakterinių žarnyno infekcijų sukėlėjų rezistentiškumo antibakteriniams preparatams duomenimis pasaulyje ir Lietuvoje. Išaiškinamas keliautojų diarėjos specifinis gydymas ir chemoprofilaktika. Supažindinama su antibiotikų sąlygotos Clostridium difficile sukeltos diarėjos diagnostika ir gydymu.

8.ŽIV infekcijos antiretrovirusinė terapija
Paskaitoje aptariamos ŽIV infekcijos gydymo galimybės ir perspektyvos. Apžvelgiami vaistai ŽIV infekcijai gydyti: nukleozidiniai ir nukleotidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, proteazių inhibitoriai, susijungimo inhibitoriai. Aptariamos klinikinės, virusologinės ir imuninės antiretrovirusinių preparatų skyrimo indikacijos bei antiretrovirusinių vaistų suderinamumas tarpusavyje ir su kitais vaistais. Analizuojami antiretrovirusinės terapijos ankstyvieji ir vėlyvieji nepageidaujami reiškiniai, gydymo taktika, esant gydymo (virusologinei) nesėkmei. Supažindinama su ŽIV užsikrėtusių nėščiųjų gydymu. Aptariama poekspozicinė ŽIV infekcijos profilaktika.

9.B ir C hepatitų gydymas
Paskaitoje apžvelgiami ūminių ir lėtinių B ir C hepatitų gydymo principai ir galimybės. Aptariama gydymo interferono grupės preparatais ir kitais priešvirusiniais vaistais kursų trukmė, efektyvumo kriterijai, vaistų derinių skyrimo indikacijos ir kontraindikacijos, prognostinė HCV genotipinio ir HCV RNR kiekybinio vertinimo reikšmė. Apžvelgiami naujų vaistų klinikinių studijų rezultatai ir galimybės taikyti klinikinėje praktikoje. Analizuojami šių ligų gydymo algoritmai.

10.Pirmuonių ir helmintų sukeltų infekcijų gydymas
Paskaitoje apžvelgiami antihelmintiniai, antimaliariniai ir kiti antiprotozoiniai vaistai. Supažindinama su maliarijos gydymo, atkryčių prevencijos ir chemoprofilaktikos principais. Analizuojama įvairių klinikinių toksoplazmozės formų gydymo taktika. Aptariami žarnyno pirmuonių (amebizė, balantidiazė, lambliazė) bei helmintozių (askaridozė, enterobiozė, trichineliozė, toksokarozė, kaspinuočių invazijos, echinokokozė) gydymo principai. Apžvelgiamas leišmaniozės ir tripanosomozės gydymas.

11.Herpes šeimos virusų sukeltų infekcijų gydymas
Pateikiamos naujausios Herpes simplex, Varicella zoster ir citomegalo virusų sukeltų infekcijų gydymo rekomendacijos įvairių klinikinių sindromų metu. Aptariama gydymo taktika esant normaliam imunitetui ir imunosupresijai. Pateikiamos naujausios šių infekcijų profilaktinio priešvirusinio gydymo rekomendacijos. Supažindinama su rezistentiškumo priešvirusiniams vaistams problemomis ir naujais šių infekcijų gydymui skirtais preparatais.

Seminarų turinys:

1.Klinikiniai mikrobiologiniai tyrimai
Aptariami infekcinių ligų mikrobiologinės diagnostikos principai ir metodai. Išaiškinama teisingo tiriamosios medžiagos ėmimo, laikymo ir transportavimo svarba ir įtaka tyrimo rezultatams. Supažindinama su teisingu teigimo mikrobiologinio tyrimo interpretavimu, atskiriant sąvokas „tikrasis“, „galimas“ ligos sukėlėjas, kolonizuojantis ar kontaminuojantis (užteršiantis) tiriamąją medžiagą mikroorganizmas. Išaiškinama tyrimų rezultatų interpretacija jei tiriamosios medžiagos ėmimo metu ligonis buvo gydytas antibiotikais. Apžvelgiami dažniausiai klinikinėje praktikoje taikomi imunologiniai ir molekulinės diagnostikos metodai.

2.Antibiogramos vertinimas ir interpretavimas
Aptariamos bakterijų jautrumo antimikrobiniams vaistams nustatymo metodai (buljono praskiedimo, diskų difuzijos, E-testai). Analizuojamas antibiotikogramos atlikimo bei interpretavimo standartas: sudarymo principai ir tikslas, antibakterinių vaistų slopinimo zonos, veikimo ypatumai bei rezultatų interpretavimas atskiroms bakterijų grupėms. Aptariama bakterijų jautrumo antibiotikams tyrimo tikslinės informacijos įtaka bakterijų atsparumo antibiotikams vystymosi kontrolei.

3. Antimikrobinių vaistų grupių įtaka bakterijų atsparumo vystymuisi.
Supažindinama su antibiotikų poveikio bakterijoms bei bakterijų atsparumo antibiotikams mechanizmais. Aptariami polirezistentiški antibiotikams hospitalinių infekcijų sukėlėjai. Analizuojamos antibiotikų grupės, naudojamos stacionare ir jų naudojimo įtaka sukėlėjų rezistentiškumo vystymuisi. Supažindinima su tarptautinėmis rezistentiškumo mažinimo rekomendacijomis.

4.Sezoninio ir pandeminio gripo antivirusinis gydymas ir chemioprofilaktika
Aptariamos gripo gydymui naudojamų priešvirusinių vaistų grupės – nukleozidų analogai ir neuraminidazės inhibitoriai. Supažindinama su atsparumo šiems vaistams vystymosi problema. Pateikiamos naujausios gripo gydymo ir chemioprofilaktikos rekomendacijos. Supažindinama su paukščių ir pandeminio gripo gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais algoritmais.

5.Hepatito C gydymo problemos
Supažindinama su hepatito C gydymui naudojamų priešvirusinių vaistų grupėmis -interferonais ir ribavirinu. Analizuojamas priešvirusinių vaistų pašalinis poveikis. Aptariamas nesėkmingo ligos gydymo, atkryčių dažnis klinikinėje praktikoje. Apžvelgiamos naujos gydymo galimybės.