Galvos smegenų traumatologija

Kodas
KMU192
Studijų kryptis
Medicina
Vykdymo būdas
Nenuotolinis (asmeniui dalyvaujant fiziškai)
Apimtis valandomis
72val.
Praktikos valandos
28
Teorijos valandos
44
Skirtas
priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose dirbantiems gydytojams
gyd. neurochirurgams
gyd. neurologams
gyd. vaikų neurologams
gyd. anesteziologams reanimatologams
gyd. ortopedams-traumatologams
gyd. radiologams
gyd. vaikų neurochirurgams
Kaina asmeniui
504.00Eur
Pažymėjimo mokestis
6Eur
Įgyjamos ar tobulinimos kompetencijos
Programą teikiantis darbuotojas
Doc. Rimantas Vilcinis
Kurso programos turinys
Tema Trukmė
Ligonio, patyrusio galvos smegenų traumą, kompleksinis ištyrimas: Neurooftalmologo ir otoneurologo tyrimai. 6.00 val.
Ligonio, patyrusio galvos smegenų traumą, kompleksinis ištyrimas: Elektrofiziologiniai tyrimai. 6.00 val.
Ligonio, patyrusio galvos smegenų traumą, kompleksinis ištyrimas: Smegenų vizualizacijos tyrimai. 6.00 val.
Sąmonė ir jos sutrikimas. Smegenų mirties diagnostika. Organų transplantacija, donorystė. 6.00 val.
Galvos smegenų sužalojimų epidemiologija, klasifikacija, patogenezė. 6.00 val.
Smegenų traumų formos. 6.00 val.
Intrakranijinės hematomos. Kaukolės lūžiai. Likvorėja. Chirurginis gydymas. 6.00 val.
Intrakranijinė hipertenzija ir jos korekcija. 6.00 val.
Anesteziologinė pagalba po galvos smegenų traumos. 6.00 val.
Reanimacijos problemos neurotraumatologijoje. Kominių ligonių intensyvi terapija. 6.00 val.
Ankstyvos ir vėlyvos galvos smegenų sužalojimų komplikacijos. 6.00 val.
Vaikų galvos smegenų traumų ypatybės. 6.00 val.
Mokymo(si) metodai
Paskaita, seminaras, praktinės užduotys
Viso valandų
72.00
Programos tikslai
Programos tikslas – pagilinti gydytojų neurochirurgų, neurologų, traumatologų, chirurgų ir bendrosios praktikos gydytojų žinias apie galvos smegenų traumas: ankstyvą diagnozavimą, chirurginio, medikamentinio ir reabilitacinio gydymo galimybes.
Programos aprašymas (santrauka)

I modulis. Galvos smegenų traumų charakteristikos. Chirurginis gydymas.

Apimtis: 10 valandų.
Tikslai: Suteikti pagrindines žinias apie galvos smegenų traumas: priežastis, biomechaniką, pirminį ir antrinį pakenkimą, klinikinius neurologinius požymius, simptomų dinamiką, chirurginio gydymo indikacijas ir jo galimybes.
Rezultatai: Suvokti kitimus smegenyse po traumos, jų požymius bei grėsmingą dinamiką, žinoti chirurginio gydymo galimybes ir indikacijas.
Santrauka: Supažindinsime su traumų aktualijom, dažniu, poveikio smegenims mechanizmais, pagrindinėmis pasireiškimo formomis, jų klinikiniais – neurologiniais požymiais, grėsminga gyvybei dinamika, chirurginio gydymo galimybėmis, indikacijomis jam, vaikiško amžiaus ypatybėmis.
Paskaitos:
1. Galvos smegenų sužalojimų epidemiologija, klasifikacija, patogenezė.
Bus supažindinama su pagrindinėmis galvos smegenų traumų charakteristikomis: priežastimis, biomechaniniais kitimais smegenyse, pirminiu ir antriniu pažeidimu.
2. Sąmonė ir jos sutrikimas. Smegenų mirties diagnostika. Organų transplantacija, donorystė.
Sąmonė ir jos kitimai yra esminiai sprendžiant apie traumos sunkumą, vertinant ligos eigą, grėsmę gyvybei, indikacijas operacijai ir ligos baigčiai. Jos vertinimas yra esminis neurotraumatologijoje. Aktuali ir smegenų mirties diagnostika, nes daugelis žūstančių po galvos smegenų traumos yra potencialūs organų donorai.
3. Smegenų traumų formos.
Pristatomos pagrindinės smegenų sužalojimo formos : sukrėtimas, sumušimas, suspaudimas; jų požymiai, klinikinė eiga.
4. Intrakranijinės hematomos. Kaukolės lūžiai. Likvorėja. Chirurginis gydymas.
Informuosime apie pagrindines galvos smegenų taumų formas reikalingas chirurginio gydymo – jų klinikinius, radiologinius požymius, parodymus chirurgijai, operacijų rūšis, rezultatus, prognozę.
5. Vaikų galvos smegenų traumų ypatybės. Traumos neišvengiamos bet kuriame amžiuje. Jos neišvengiamos ir labai pavojingos vaikams, turi savo specifiką – apie tai bus kalbama šioje paskaitoje

II modulis. Ligonio, patyrusio galvos smegenų traumą, kompleksinis ištyrimas

Apimtis: 6 valandos.
Tikslai: Pristatyti pagalbinių tyrimų indikacijas, duomenis ir galimybes, patikslinant galvos smegenų sužalojimo pobūdį, susipažinti su diagnozavimo būdais, gydymo taktikos pasirinkimu.
Rezultatai: Įgyti žinių apie indikacijas pagalbiniams tyrimams, jų rezultatų interpretacijas, pagalbą gydant ligonius po galvos smegenų traumų.
Santrauka: galvos smegenų traumos nustatomos ne tik klasikiniu klinikiniu, neurologiniu ištyrimu, bet pastelkiami ir pagalbiniai tyrimų metodai. Čia reikšmingas neurooftalmologo, otoneurologo, elektrofiziologo indėlis, tačiau labiausiai informatyvūs yra šiuolaikiniai smegenų vizualizacijos metodai, ypač kompiuterinė tomografija. Ji ne tik parodo sužalojimo vietą ir pobūdį, leidžia nustatyti indikacijas chirurginiam gydymui, parinkti optimalų operavimo būdą, bet ir leidžia prognozuoti ligos baigtį.
Paskaitos:
1. Neurooftalmologo ir otoneurologo tyrimai. Paskaitoje aptariami galvos sužalojimai susiję su regos ir klausos sutrikimu: kaukolės pamato lūžių komplikacijos, optinio ar klausos nervo suspaudimas ir sumušimas; karotido-kaverninė fistulė, akipločio ir akių judesių sutrikimai, likvorėjos, intrakranijinės hipertenzijos požymiai, smegenų komocijos verifikavimas;
2. Elektrofiziologiniai tyrimai. Nagrinėjami elektroencefalografiniai galvos smegenų traumos požymiai, epilepsijos diagnostika; sukeltų potencialų nauda topinėje diagnostikoje, prognozuojant ligos baigtį.
3. Smegenų vizualizacijos tyrimai. Pristatomi tradiciniai rentgenologiniai tyrimai, išsamiai aptariamas pagrindinis tyrimas – kompiuterinė tomografija, nustatanti sužalojimo pobūdį, vietą, faktorius lemiančius gydymo taktiką, operacijos būdus, prognozuojant išeitis. Supažindinama su moderniausias smegenų vizualizacijos metodais – BMRT, PET, SPECT ir kt.

III modulis. Konservatyvus gydymas po galvos smegenų traumos ir jos komplikacijų

Apimtis: 8 valandos.
Tikslai: supažindinti su pagrindiniu sindromu po galvos smegenų traumos, koreguojamu konservatyviom medikamentinėm priemonėm – intrakranijine hipertenzija, įvertinti jos klinikinius, pagalbinių neinvazinių ir invazinių tyrimų rodmenis, parinkti adekvačią optimalią gydymo taktiką, spręsti apie gydymo efektyvumą, žinoti indikacijas chirurginei intervencijai
Rezultatai: įvairiais prieinamais būdais įvertinti intrakranijinę hipertenziją po galvos smegenų traumos, mokėti pasirinkti tinkamą gydymo taktiką, atgalinio ryšio priemonėmis vertinti gydymo efektus, pažinti atsirandančias komplikacijas ir jas taisyti.
Santrauka: bus pristatyti intrakranijinės hipertenzijos nustatymo būdai, indikacijos monitorizavimui, jo duomenų vertinimas, konservatyvaus gydymo eiliškumas ir galimybės, parodymai chirurgijai, anesteziologo ir reanimatologo vaidmuo gydant galvos smegenų traumas, komplikacijų nustatymas, perspėjimas ir gydymas.
Paskaitos:
1. Intrakranijinė hipertenzija ir jos korekcija.
Po traumos atsirandantys papildomi tūriniai dariniai didina slėgį kaukolės viduje, blogindami smegenų veiklą, todėl būtina savalaikiškai ir informatyviai metodais diagnozuoti intrakranijinę hipertenziją. Bus supažindinama su šiuolaikiniais smegenų veiklos stebėjimo monitoriais, indikacijom jų naudojimui, rodmenų vertinimu, konservatyvaus gydymo principais.
2. Anesteziologinė pagalba po galvos smegenų traumos. Tinkamas gyvybinių funkcijų palaikymas prieš operaciją ir jos eigoje yra esminis, užtikrinant chirurginio gydymo efektą, neretai lemiantis ligos eigą ir baigtį. Adekvati hemodinamika, dujų ir energetinių medžiagų apykaita, kraujo hemostatinių savybių palaikymas būtini neurochirurginių intervencijų metu ir užtikrina traumuotų smegenų saugų funkcionavimą.
3. Reanimacijos problemos neurotraumatologijoje. Kominių ligonių intensyvi terapija.
Sunkiausi kominiai ligoniai yra nuolat stebimi ITS. Jų būklei vertinti pasitelkiami šiuolaikiniai monitoriai, vertinantys sisteminę ir smegenų hemodinamiką, oksigenaciją, metabolizmą, intrakranijinę hipertenziją, smegenų perfuziją, termoreguliaciją. Būtina žinoti pagrindinius patofiziologinius procesus smegenyse po traumos, vadovautis moderniais gydymo priemonių taikymo algoritmais.
4. Ankstyvos ir vėlyvos galvos smegenų sužalojimų komplikacijos.
Jos susiję tiek su pirminiu ir antriniu smegenų pakenkimu, tiek ir sąlygotos intensyvaus neretai invazyvaus gydymo taikymu. Tai išoriniai ir vidiniai kraujavimai, šokas, dujų apykaitos, glikemijos, termoreguliacijos sutrikimai, elektrolitų disbalansas, trombembolijos, koaguliopatijos, smegenų edema, vazospazmas, epilepsija, lokalūs (meningitai, encefalitai emoiema, pūliniai) ir sisteminiai (pneumonijos, uroinfekcijos, sepsis) uždegimai. Vėlyvi pasireiškimai tai smegenų vandenė, epilepsija, likvorėja, kaukolės kaulų defektai, intrakranijinės infekcijos.

Klausytojų sk. (nuo)
5
Klausytojų sk. (iki)
10
Dėstytojas Teorijos val. Praktikos val.
Ingrida Ulozienė 3 2
Diana Bilskienė 2 4
Rimantas Vilcinis 14 26
Rymantė Gleiznienė 2 2
Mindaugas Urbonas 2 2
Giedrė Jurkevičienė 2
Neringa Balčiūnienė 2 2
Praktiniai gebėjimai, jų įsisavinimas, reikalingų savarankiškai atlikti manipuliacijų skaičius

Kursui pasibaigus sveikatos priežiūros specialistai gebės:
1. Ištirti patyrusio galvos smegenų traumą ligonio būklę, stebėti jos kitimus ligos eigoje;
2. Įvertinti neurofiziologinių, rentgenologinių ir kitų ankstyvos diagnostikos metodų duomenis.
3. Nustatyti traumuoto ligonio gydymo taktiką.
4. Papildyti žinias apie indikacijas ir kontraindikacijas chirurginiam gydymui, jo galimybes ir galimas komplikacijas.
5. Taikyti šiuolaikines medikamentinio gydymo priemones.
6. Žinos apie reabilitacinio gydymo indikacijas ir galimybes.

Atvykstant reikia turėti

Turėti medicininį chalatą

Papildoma informacija

Programos tikslas – pagilinti gydytojų neurochirurgų, neurologų, traumatologų, chirurgų ir bendrosios praktikos gydytojų žinias apie galvos smegenų traumas: ankstyvą diagnozavimą, chirurginio, medikamentinio ir reabilitacinio gydymo galimybes.

Literatūra

Pagrindinė literatūra:
1. L.Bakay, Fr. E. Glasauer. Head injury. Little, Brown and company, Boston, 1980.
2. Br. Jennet, Gr.Teasdale. management of head injuries. F.A.davis Company, Philadelphia, 1981.
3. S.Sollid, T Sundstrom, T. Ingebrigtsen at al. Organisation of traumatic brain injury managemant in the Nordic countries. Emerg. Med J 2009; 26:769-772.
4. RG Whitemore, JP Thawani, MS Grady et al Is aggressive treatment of traumatic brain injury cost-effective? J.neurosurg 116:1106-1113, 2012
5. Sh.D. Tommons. Current trends in neurotrauma care. Crit Care Med 2010 vol. 38, No. 9 (Suppl.); S431-439.
6. Fr.Servadei, Chr.Compagnone and J.Sahuquillo. The role of surgery in traumatic brain injury. Current Opinion in Crit Care 2007, 13:163-168.
7. LM Li, AG kolias, MR Guilfoyle et al. Outcome following evacuation os acute subdural haematomas: a comparison of craniotomy with decompressive craniectomy. Acta Neurochir DOI 10.1007/s00701-012-1428-8.
8. P Le Roux. Physiological Monitoringo f the Severe traumatic Brain Injury patient in the Intensive Care Unit. Current Neurology and Neuroscience Reports. Springer Science Business Media New York 201310.1007/s11910-012-0331-2.
9. LC padayachy, AA Figaji, MR Bullock. Intracranial pressure monitoring for traumatic brain injury in the modern era. Chids Nerv Syst (2010): 26:441-452.
10. SW English, AF Turgeon, E Owen et al. Protocol management of Severe traumatic Brain Injury in Intensive Care Units: a Systematic Review. Neurocrit Care. 2012. DOI 10.1007/s12028-012-9748-3
11. BJ Zink Traumatic Brain Injury Outcome: Concepts for Emergency Care. Annals of Emergency Medicine 37:3 318-330, 2001.
12. DK Menon and C Zahed. Prediction of outcome in Severe traumatic brain injury. Curr Opin Crit Care 15:437-441, 2009.
Papildoma literatūra:
1. Wilkins R.H., Rengachary S.S.: Neurosurgery. New York, McGraw-Hill, 1996.
2. Youmans J.R.: Neurological Surgery. WB Saunders, 2006.