Nagrinėjama dažniausiai sutinkamų ir retų infekcinių ligų etiologija, epidemiologija, klinika, šiuolaikinė diagnostika ir gydymo taktika, indikacijos hospitalizacijai ir dispanserizacijai, ambulatorinės diagnostikos ir gydymo galimybės. Analizuojamos imunoprofilkatikos bei infekcinių ligų profilaktikos keliautojams problemos.
1. Sezoninis ir pandeminis gripas.
Paskaitoje nagrinėjami sezoninio gripo epidemiologiniai ir klinikiniai ypatumai, epidemiologinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje, imunoprofilaktikos reikšmė, ankstyvos diagnostikos principai, indikacijos ir rekomendacijos gydymui bei profilaktikai priešvirusiniais vaistais. Pateikiami naujausi duomenys apie gripo pandemijos grėsmę, gripo virusų antigeninės struktūros pokyčius, epidemiologinius ir klinikinius ypatumus, gydymo principus, profilaktiką ir priešepidemines priemones.
2.ŽIV infekcija.
Paskaitoje apžvelgiama ŽIV infekcijos etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika bei gydymas. Supažindinama su AIDS stadiją klasifikuojančiomis ligomis ir būklėmis, jų baigtims. Nagrinėjami profilaktikos būdai ir metodai, medicinos darbuotojų apsauga nuo kraujo keliu plintančių ligų.
3.Virusiniai B ir C hepatitai.
Paskaitoje pateikiama epidemiologinė virusinių B ir C hepatitų situacija pasaulyje ir Lietuvoje, jų etiologinė struktūra. Nagrinėjami klinikinės eigos ypatumai, šiuolaikinės imunologinės diagnostikos galimybės, gydymo principai, gydymo metodų privalumai ir trūkumai. Analizuojamos baigtys, lėtinės eigos rizikos veiksniai, profilaktika.
4.Infekcinės kilmės viduriavimas.
Supažindinama su infekcinės kilmės viduriavimo etiologine struktūra bei epidemiologine situacija pasaulyje ir Lietuvoje. Nagrinėjama diagnostika, diferencinė diagnostika, indikacijos hospitalizacijai, antibakterinei terapijai. Akcentuojama patogenezinio gydymo -rehidratacijos reikšmė ligos prognozei.
5.Odos ir minkštųjų audinių infekcijos.
Pateikiama odos ir minkštųjų audinių infekcijų etiologijos apžvalga, klasifikacija, epidemiologiniai, klinikiniai ir mikrobiologinės diagnostikos ypatumai, gydymo principai. Aptariami galimi odos pokyčiai, sergant sepsiu, ir kitomis sisteminėmis infekcijomis. Pateikiamos etiotropinio gydymo rekomendacijos.
6.Lietuvoje paplitusios zoonozės.
Paskaitoje supažindinama su zoonozių epidemiologija ir aktualumu pasaulyje bei Lietuvoje. Nagrinėjama Lietuvoje paplitusių zoonozių klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prognozė. Aptariama specifinė šių ligų profilaktika. Didelis dėmesys skiriamas Laimo ligos hiperdiagnostikos ir gydymo klaidų priežastims, supažindinant su Laimo ligos diagnostikos kriterijais, serologinio tyrimo taikymo indikacijomis ir interpretacija, gydymu.
7.Lietuvoje paplitusios helmintozės.
Supažindinama su helmintozių epidemiologine situacija Lietuvoje. Nagrinėjama etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostikos ir gydymo principai, profilaktikos galimybės.
8.Infekcinės ligos ir nėštumas.
Paskaitoje supažindinama su infekcinės patologijos įtaka nėštumui, ligomis, kurių metu galimas transplantacinis vaisiaus ar perinatalinis užkrėtimas. Nagrinėjami įgimtų infekcinių ligų klinikiniai ypatumai, diagnostikos ir gydymoprincipai, profilaktikos principai. Atkreipiamas dėmesys į įgimtos toksoplazmozės pirminę ir antrinę profilaktiką.
9.Infekciniu ligų imunoprofilaktika suaugusiesiems.
Pateikiami duomenys apie imuniteto reikšmę apsaugant žmogaus organizmą nuo užsikrėtimo infekcinėmis ligomis. Supažindinama su infekcinių ligų imunoprofilaktikos principais, galimybėmis bei taikymu atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Nagrinėjami imunoprofilaktikos klausimai, indikacijos ir kontraindikacijos vakcinacijai. Pateikiamos imunoprofilaktikos rekomendacijos suaugusiesiems.
10.Visuomenėje jgytu infekcijų antibakterinio gydymo aktualijos.
Pateikiami naujausi duomenys apie visuomenėje įgytų infekcijų antibakterinio gydymo principus, pateikiamos gydymo rekomendacijos pagal sukėlėjų jautrumą antibiotikams, aptariama empirinės antibiotikoterapijos taktika, nepageidaujamas antibiotikų poveikis, kontraindikacijos.
