Infekcinės ligos – dažna patologija, pasitaikanti šeimos gydytojo klinikinėje praktikoje. Pastaruoju metu pasaulyje stebimas infekcinių ligų plitimo suaktyvėjimas, atsiranda naujos infekcijos, padidėjo įvežtinių infekcijų problema, vystosi atsparumas antimikrobiniams vaistams, todėl šeimos gydytojams ypač svarbu tobulinti žinias bei gebėjimus apie aktualias infekcines ligas, jų epidemiologiją, klinikinę eigą, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos galimybes.
Paskaitų turinys
1. Neuroinfekcijos šeimos gydytojo praktikoje: ankstyva diagnostika ir gydymo taktika
Paskaitoje aptariama dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių bakterinių bei virusinių neuroinfekcijų etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, diagnostika ir diferencine diagnostika, gydymo taktika, profilaktika, priešepideminės priemonės, akcentuojami naujų, šiuolaikinių etiologinės diagnostikos metodų privalumai bei trūkumai, pateikiamos racionalaus antibakterinio gydymo rekomendacijos pagal egzistuojančius sukėlėjų jautrumo antibiotikams duomenis, supažindinama su antivirusinio gydymo galimybėmis, patogenetinio gydymo principais.
2. Erkių pernešamos ligos
Paskaitoje supažindinama su erkių pernešamų ligų etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, diagnostika ir diferencine diagnostika, gydymu, profilaktika, prognoze. Aptariamos Laimo ligos hiperdiagnostikos ir gydymo klaidų priežastys, serologinių tyrimų taikymo indikacijos ir interpretacija.
3. Infekcinių ligų antibakterinio gydymo principai
Paskaitoje supažindinama su teisingo visuomenėje įgytų infekcijų antibakterinio gydymo principais, patogenų atsparumo vaistams vystymosi tendencijomis, empirinės antibiotikoterapijos taktika, naujausiomis infekcinių ligų gydymo rekomendacijomis pagal sukėlėjų jautrumą antibiotikams, nepageidaujamu antibiotikų poveikiu, kontraindikacijomis.
4. Odos ir minkštųjų audinių infekcijos
Paskaitoje apžvelgiama dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių bakterinių odos ir minkštųjų audinių infekcijų bei odos ir minkštųjų audinių infekcijų po įvairių įkandimų etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika ir diferencinė diagnostika, gydymas, profilaktika.
5. ŽIV infekcija
Paskaitoje supažindinama su ŽIV infekcijos etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, eiga, AIDS stadiją klasifikuojančiomis ligomis ir būklėmis, jų baigtimis, profilaktika. Aptariamos ŽIV ligos diagnostikos ir diferencinės diagnostikos galimybės, antiretrovirusinės terapijos (ART) principai, ŽIV užsikrėtusio paciento stebėsena, medicinos darbuotojų poekspozicinė profilaktika.
6. Infekcinės kilmės diarėjos: ambulatorinės diagnostikos ir gydymo galimybės
Paskaitoje supažindinama su infekcinės kilmės viduriavimo etiologine struktūra bei epidemiologine situacija pasaulyje ir Lietuvoje, aptariami epidmiologiniai ir klinikiniai ypatumai, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos galimybės, indikacijos hospitalizacijai, antibakterinei terapijai, patogenezinio gydymo - rehidratacijos reikšmė ligos prognozei, profilaktika.
7. Virusiniai hepatitai
Paskaitoje supažindinama su virusinių A, B, C, D, E hepatitų aktualumu, epidemiologiniais ir klinikinės eigos ypatumais, diagnostikos galimybėmis, gydymo principais, baigtimis, profilaktika.
8. Imunoprofilaktika: suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijos
Paskaitoje aptariami infekcinių ligų imunoprofilaktikos suaugusiesiems principai, galimybės bei taikymas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, imuniteto būklę. Supažindinama su indikacijomis ir kontraindikacijomis vakcinacijai, suaugusiųjų skiepijimo aktualijomis ir rekomendacijomis.
9. Keliautojų užkrečiamosios ligos ir jų profilaktika
Paskaitoje supažindinama su kelionių medicinos samprata, keliautojų ligų paplitimu ir aktualumu. Apžvelgiamos su keliautojais susijusių infekcinių ligų problemos, šių ligų epidemiologinė situacija pasaulyje, ankstyvos diagnostikos galimybės, profilaktika, imunoprofilaktinės ir chemoprofilaktinės rekomendacijos keliautojams.
10. Sepsis
Paskaitoje supažindinama su sepsio etiologija, diagnostikos kriterijais, diferencine diagnostika, sepsiu pasireiškiančių ligų epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymo principais.
11. Bėriminis sindromas
Paskaitoje aptariama bėriminio sindromo etiologija, diagnostika, diferencinė diagnostika, šiuo sindromu pasireiškiančių ligų epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymo principai.
12. Kvėpavimo takų infekcijos
Paskaitoje supažindinama su dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių bakterinių bei virusinių kvėpavimo takų infekcijų etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, diagnostika ir diferencine diagnostika, gydymu, profilaktika, priešepideminėmis priemonėmis.
Seminarų turinys
1. Mikrobiologinio ištyrimo galimybės šeimos gydytojo praktikoje
Supažindinama su mikrobiologine bakterinių infekcijų (viršutinių kvėpavimo takų, odos ir minkštųjų audinių, šlapimo takų, žarnyno ir CNS infekcijų) diagnostika, mikrobiologinio tyrimo rezultatų interpretavimu.
2. COVID-19 infekcija
Aptariama COVID-19 infekcijos etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika ir diferencinė diagnostika, gydymas, profilaktika, priešepideminės priemonės.
3. Clostridium difficile infekcija
Supažindinama su Clostridium difficile infekcijos etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, diagnostika ir diferencine diagnostika, gydymu, profilaktika, priešepideminėmis priemonėmis.
