Infekcinės ligos šeimos gydytojo  praktikoje

Kodas
KMU119
Studijų kryptis
Medicina
Vykdymo būdas
Nenuotolinis (asmeniui dalyvaujant fiziškai)
Apimtis valandomis
36val.
Skirtas
šeimos gydytojams
Kaina asmeniui
252.00Eur
Pažymėjimo mokestis
6Eur
Programą teikiantis darbuotojas
doc. dr. Daiva Vėlyvytė
Kurso programos turinys
Tema Trukmė
Neuroinfekcijos šeimos gydytojo praktikoje: ankstyva diagnostika ir gydymo taktika 2.00 val.
Erkių pernešamos ligos 2.00 val.
Infekcinių ligų antimikrobinio gydymo principai 2.00 val.
Odos ir minkštųjų audinių infekcijos 2.00 val.
ŽIV infekcija 2.00 val.
Infekcinės kilmės diarėjos: ambulatorinės diagnostikos ir gydymo galimybės 2.00 val.
Virusiniai hepatitai 2.00 val.
Imunoprofilaktika: suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijos 2.00 val.
Keliautojų užkrečiamosios ligos ir jų profilaktika 2.00 val.
Sepsis 2.00 val.
Bėriminis sindromas 2.00 val.
Kvėpavimo takų infekcijos 2.00 val.
Mikrobiologinio ištyrimo galimybės šeimos gydytojo praktikoje 2.00 val.
COVID-19 infekcija 2.00 val.
Clostridium difficile infekcija 2.00 val.
Viso valandų
30.00
Programos aprašymas (santrauka)

Infekcinės ligos – dažna patologija, pasitaikanti šeimos gydytojo klinikinėje praktikoje. Pastaruoju metu pasaulyje stebimas infekcinių ligų plitimo suaktyvėjimas, atsiranda naujos infekcijos, padidėjo įvežtinių infekcijų problema, vystosi atsparumas antimikrobiniams vaistams, todėl šeimos gydytojams ypač svarbu tobulinti žinias bei gebėjimus apie aktualias infekcines ligas, jų epidemiologiją, klinikinę eigą, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos galimybes.

Paskaitų turinys

1. Neuroinfekcijos šeimos gydytojo praktikoje: ankstyva diagnostika ir gydymo taktika
Paskaitoje aptariama dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių bakterinių bei virusinių neuroinfekcijų etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, diagnostika ir diferencine diagnostika, gydymo taktika, profilaktika, priešepideminės priemonės, akcentuojami naujų, šiuolaikinių etiologinės diagnostikos metodų privalumai bei trūkumai, pateikiamos racionalaus antibakterinio gydymo rekomendacijos pagal egzistuojančius sukėlėjų jautrumo antibiotikams duomenis, supažindinama su antivirusinio gydymo galimybėmis, patogenetinio gydymo principais.

2. Erkių pernešamos ligos
Paskaitoje supažindinama su erkių pernešamų ligų etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, diagnostika ir diferencine diagnostika, gydymu, profilaktika, prognoze. Aptariamos Laimo ligos hiperdiagnostikos ir gydymo klaidų priežastys, serologinių tyrimų taikymo indikacijos ir interpretacija.

3. Infekcinių ligų antibakterinio gydymo principai
Paskaitoje supažindinama su teisingo visuomenėje įgytų infekcijų antibakterinio gydymo principais, patogenų atsparumo vaistams vystymosi tendencijomis, empirinės antibiotikoterapijos taktika, naujausiomis infekcinių ligų gydymo rekomendacijomis pagal sukėlėjų jautrumą antibiotikams, nepageidaujamu antibiotikų poveikiu, kontraindikacijomis.

4. Odos ir minkštųjų audinių infekcijos
Paskaitoje apžvelgiama dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių bakterinių odos ir minkštųjų audinių infekcijų bei odos ir minkštųjų audinių infekcijų po įvairių įkandimų etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika ir diferencinė diagnostika, gydymas, profilaktika.

5. ŽIV infekcija
Paskaitoje supažindinama su ŽIV infekcijos etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, eiga, AIDS stadiją klasifikuojančiomis ligomis ir būklėmis, jų baigtimis, profilaktika. Aptariamos ŽIV ligos diagnostikos ir diferencinės diagnostikos galimybės, antiretrovirusinės terapijos (ART) principai, ŽIV užsikrėtusio paciento stebėsena, medicinos darbuotojų poekspozicinė profilaktika.

6. Infekcinės kilmės diarėjos: ambulatorinės diagnostikos ir gydymo galimybės
Paskaitoje supažindinama su infekcinės kilmės viduriavimo etiologine struktūra bei epidemiologine situacija pasaulyje ir Lietuvoje, aptariami epidmiologiniai ir klinikiniai ypatumai, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos galimybės, indikacijos hospitalizacijai, antibakterinei terapijai, patogenezinio gydymo - rehidratacijos reikšmė ligos prognozei, profilaktika.

7. Virusiniai hepatitai
Paskaitoje supažindinama su virusinių A, B, C, D, E hepatitų aktualumu, epidemiologiniais ir klinikinės eigos ypatumais, diagnostikos galimybėmis, gydymo principais, baigtimis, profilaktika.

8. Imunoprofilaktika: suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijos
Paskaitoje aptariami infekcinių ligų imunoprofilaktikos suaugusiesiems principai, galimybės bei taikymas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, imuniteto būklę. Supažindinama su indikacijomis ir kontraindikacijomis vakcinacijai, suaugusiųjų skiepijimo aktualijomis ir rekomendacijomis.

9. Keliautojų užkrečiamosios ligos ir jų profilaktika
Paskaitoje supažindinama su kelionių medicinos samprata, keliautojų ligų paplitimu ir aktualumu. Apžvelgiamos su keliautojais susijusių infekcinių ligų problemos, šių ligų epidemiologinė situacija pasaulyje, ankstyvos diagnostikos galimybės, profilaktika, imunoprofilaktinės ir chemoprofilaktinės rekomendacijos keliautojams.

10. Sepsis
Paskaitoje supažindinama su sepsio etiologija, diagnostikos kriterijais, diferencine diagnostika, sepsiu pasireiškiančių ligų epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymo principais.

11. Bėriminis sindromas
Paskaitoje aptariama bėriminio sindromo etiologija, diagnostika, diferencinė diagnostika, šiuo sindromu pasireiškiančių ligų epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymo principai.

12. Kvėpavimo takų infekcijos
Paskaitoje supažindinama su dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių bakterinių bei virusinių kvėpavimo takų infekcijų etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, diagnostika ir diferencine diagnostika, gydymu, profilaktika, priešepideminėmis priemonėmis.

Seminarų turinys

1. Mikrobiologinio ištyrimo galimybės šeimos gydytojo praktikoje
Supažindinama su mikrobiologine bakterinių infekcijų (viršutinių kvėpavimo takų, odos ir minkštųjų audinių, šlapimo takų, žarnyno ir CNS infekcijų) diagnostika, mikrobiologinio tyrimo rezultatų interpretavimu.

2. COVID-19 infekcija
Aptariama COVID-19 infekcijos etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika ir diferencinė diagnostika, gydymas, profilaktika, priešepideminės priemonės.

3. Clostridium difficile infekcija
Supažindinama su Clostridium difficile infekcijos etiologija, epidemiologija, patogeneze, klinika, diagnostika ir diferencine diagnostika, gydymu, profilaktika, priešepideminėmis priemonėmis.

Dėstytojas Teorijos val. Praktikos val.
Daiva Vėlyvytė 8 4
Auksė Mickienė 8
Jolita Pakalnienė 2
Evelina PUKENYTĖ 4
Danguolė Važnaisienė 2 2
Indrė Jonikaitė 4
Monika Kuliešė 2
Praktiniai gebėjimai, jų įsisavinimas, reikalingų savarankiškai atlikti manipuliacijų skaičius

Pakelti profesinę kvalifikaciją t.y.:
1.Pagilinti žinias apie dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų klinikinius ir epidemiologinius ypatumus, ankstyvą diagnostiką, indikacijas hospitalizacijai, galimas komplikacijas.
2.Išmokti diferencijuoti vyraujančius sindromus, šiuolaikiškai ambulatoriškai diagnozuoti ir gydyti šeimos gydytojo praktikoje pasitaikančias infekcines ligas.
3.Įgyti naujų žinių apie Lietuvoje retai sutinkamas ir ypatingai pavojingas infekcines ligas.
4.Suprasti infekcinių ligų profilaktikos principus, imunoprofilaktiką ir chemoprofilaktiką.

Atvykstant reikia turėti

Turėti medicininį chalatą ir stetofonendoskopą.

Papildoma informacija

Suteikti žinių apie infekcinių ligų pagrindinius simptomus ir sindromus, ankstyvos ambulatorinės infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybes, komplikacijas, indikacijas stacionariniam gydymui, prevencines priemones

Literatūra

Pagrindinė:
1. Ambrozaitis A. ir kt. Infekcinių ligų vadovas. V., 2010.
2. Ambrozaitis A., Zagminas K. Virusiniai hepatitai (mokomoji priemonė).-Vilnius, 1997.
3.Gulbinovič J. Infekcijos ir antimikrobiniai vaistai.-V., 2001. 4.Laiškonis A. Žmogaus imunodeficito viruso infekcija. -Kaunas, 1998.
5.Laiškonis A. Žmogaus imunodeficito viruso infekcijos diagnostika, gydymas ir profilaktika. -Kaunas, 2000.
6.Laiškonis A. Infekcinės ligos šeimos gydytojo praktikoje. -Kaunas, 2005.
7.Laiškonis A., Bareišienė M.V., Budnikas V., Vėlyvytė D. Infekcinių ligų žinynas. -K.:2007.
8. Mickienė A., Vėlyvytė D., Žagminas K. ir kt. Užkrečiamųjų ligų epidemiologijos pagrindai. LSMU Leidybos namai, K., 2012.
9. Pavilonis A., Lasinskaitė-Čerkašina A., Vaičiuvėnas V., Akramas L. Medicinos mikrobiologijos pagrindai. -Kaunas, 2000.
10. Usonis V. Vakcinos ir skiepijimas. Vilnius, 2010.
11. Valius L. Šeimos medicinos pagrindai.-K.: KMU, 2000.

Papildoma:
1. Armstrong D., Cohen J., Infectious Diseases.-London. -2000, vol. I-II.
2. Bennett J., C, Plum F., Cecil Textbook of Medicine.22nd ed. -Philadelphia. -2004.
3. Fauci A.S., Braunwald E., Kasper D.L., Hauser S.L., Longo D.L.,et al. Harrison's principles of internal medicine. N.Y.17 ed., 2008.
4. Gilbert DN et al. The Sanford Guide to Antimicrobial Therapy 2007. 37th ed.Hyde Park (VT): Antimicrobial Therapy Inc; 2007.
5. Gorbach S.L., Barlett J.G., Blacklow N.R., editors. Infectious Diseases. - 3rd ed. Ph., 2004.
6. Mandel G.L., Benett J.E., Dolin R. Principles and practice of infecious diseases: 2 volume set. – Philadelphia (Pa.): Churchill Livingstone/Elsevier, 7-as leidimas, 2010.