Širdies ir kraujagyslių ligų klinikinė farmakologija

1.      Lipidų apykaitos sutrikimų sergant širdies ir kraujagyslių ligomis gydymo galimybės. Paskaitoje bus aptariamos naujausios dislipidemijų gydymo gairės, statinų, ezetimibo, fibratų ir naujų antilipidinių vaistų farmakokinetika, vartojimo indikacijos, atsargumo priemonės ir kontraindikacijos siekiant tikslinių cholesterolio verčių. Didelis dėmesys bus skiriamas ir naujiems antilipidiniams vaistams – PCSK9 inhibitoriams.

2.      Statinai: mitai ir tikrovė. Konkurenciniai fermento 3-hidroksi-3-metilgliutarilkofermento A (HMG-KoA) reduktazės inhibitoriai, dar kitaip vadinami statinais, arba vaistai mažinantys lipidų kiekį kraujyje, rinkoje pasirodė 1970 metais. Jie greitai ir plačiai paplito, nes buvo nustatytos sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinančios jų savybės. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti keturi statinai: atorvastatinas, fluvastatinas, rosuvastatinas ir simvastatinas. Pagrindinė šių vaistų vartojimo indikacija yra lipidų kiekio mažinimas organizme, kai kitos priemonės (dieta, didesnis fizinis aktyvumas ar sumažėjusi kūno masė) neveiksmingos. Pagal ESC/EAS Guidlines for the managment of dyslipidaemias gaires, statinai skiriami pacientams sergantiems pirmine hipercholesterolemija, homozigotine šeimine hipercholesterolemija, heterozigotine šeimine hipercholesterolemija ar mišria dislipidemija, taip pat padidėjus trigliceridų kiekiui kraujo serume. Statinai yra labai efektyvūs vaistai mažinantys sergamumą bei mirštamumą susijusį su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Rezultatas jau pastebimas po 4 savaičių nuo gydymo pradžios. Iki 1997 metų buvo manyta, jog statinai pagerina endotelio funkciją veikdami per lipidų mažinimo mechanizmą, tačiau vėliau nustatytas jų tiesioginis poveikis į patį endotelį. Kraujagyslių endotelio funkcijos sutrikimas gali būti viena iš priežasčių išsivystyti miokardo infarktui, išeminiam ir hemoraginiam insultui. Studijos atliktos su žmonių ir gyvūnų ląstelėmis parodė keletą svarbių statinų poveikių, nesusijusių su lipidų kiekio mažinimu kraujyje. Priešuždegiminis statinų poveikis pasireiškia C-reaktyviojo baltymo, uždegiminių citokinų ir ląstelių adhezijos molekulių aktyvumo sumažinimu, antioksidantiniu, antitrombotiniu, aterosklerotines plokšteles stabilizuojančiu bei antiproliferaciniu poveikiu.Tačiau nežiūrint įrodyto statinų veiksmingumo gydant širdies kraujagyslių ligas, šių preparatų suvartojimas Lietuvoje yra labai mažas ir atsilieka nuo kitų ES šalių, todėl gydytojai kardiologai ir bendrosios praktikos gydytojai turi aktyviau skirti šios grupės vaistus tiek pirminei, tiek ir antrinei išeminės širdies ligos profilaktikai.

3.      Medikamentinis stabiliosios krūtinės anginos gydymas. Paskaitoje bus pristatomos stabiliosios krūtinės gydymo gairės, vaistų grupės, skirtos simptominiam ar prognozę gerinančiam gydymui, pateikiama nauja informacija ir naujas požiūris, skiriant vaistus, atsižvelgiant į patogenetinius stabiliosios krūtinės anginos išsivystymo mechanizmus, pristatomi įrodymais pagrįsti klinikiniai tyrimai.

4.      Stabiliosios krūtinės anginos gydymo taktikos parinkimas gydant savitųjų grupių pacientus. Paskaitos metu pateikta informacija apie moterų, senyvo amžiaus pacientų, pacientų, sergančių lėtinėmis inkstų ligomis, cukriniu diabetu stabiliosios krūtinės anginos medikamentinio, intervencinio ir chirurginio gydymo ypatumus. Taip pat apžvelgiamas pacientų, kuriems atlikta ar numatoma kartotina aortos-vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija, bei sergančių gydymui atsparia krūtinės angina gydymas.

5.      P2Y12 inhibitorių palyginamosios savybės ir skyrimo indikacijos sergantiems širdies kraujagyslių ligomis. Paskaitoje pateikiamas P2Y12 inhibitorių farmakologinių savybių apibūdinimas, skyrimo, dozavimo, sąveikos, derinimo principai skirtingose klinikinėse situacijose, medikamentų poveikio ir individualaus atsako į jį įvertinimas,  įvairių gydymo taktikų (konservatyvios, invazinės, chirurginės) atvejais.

6.      Ūminių išeminių širdies sindromų medikamentinio gydymo principai. Paskaitoje pateikiamos šiuolaikinės ūminių širdies išeminių sindromų rekomendacijos, supažindinant su pagrindinių skiriamų medikamentų grupių farmakologiniais ypatumais, gydymo ypatumais invazinės ir konservatyvios taktikos atvejais, atliktų klinikinių tyrimų įrodymais, ilgalaikio medikamentinio gydymo ir stebėsenos rekomendacijomis.

7.      Ūminio miokardo infarkto komplikacijų (ritmo- laidumo sutrikimų, ūminio širdies nepakankamumo) gydymo principai. Paskaitoje aptariami įvairūs ritmo ir laidumo sutrikimai, kylantys miokardo infarkto metu, jų klinikinė reikšmė, nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo principai; ūminis širdies nepakankamumas, jo klasifikacija, pirmoji pagalba ir tolimesnio šiuolaikinio gydymo stacionare galimybės, naujausi vaistai.

8.      Sudėtingi klinikiniai sprendimai: trigubo antitrombinio gydymo principai, antitrombinis gydymas prieš širdies ir neširdines operacijas bei intervencijas. Paskaitoje nagrinėjama antikoaguliantų ir antitrombocitinių vaistų veikimo mechanizmų skirtumai bei šių skirtumų klinikinė reikšmė. Apibrėžiamos indikacijos gydyti antikoaguliantais esant prieširdžių virpėjimu ir antitrombocitiniais vaistais sergant ūminės išemijos sindromais ar po perkutaninių koronarinių intervencijų. Klausytojai supažindinami su padidėjusia kraujavimo rizika skiriant kombinuotą (dvigubą ar trigubą) antitrombotinį gydymą, rizikos įvertinimo būdais, skirtinga gydymo taktika priklausomai nuo klinikinės situacijos, išeminio įvykio ir kraujavimo rizikos. Pateikiama antitrombotinių vaistų skyrimo taktika prieš širdines ir neširdines operacijas bei intervencijas.

9.      Fibrinolitinė terapija intensyviojoje kardiologijoje. Indikacijos, kontraindikacijos, komplikacijų gydymas. Paskaitoje aptariami dažniausiai naudojami ir naujausi fibrinolitiniai vaistai, jų skyrimo indikacijos intensyviojoje kardiologijoje (ūminis miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, plaučių arterijos embolija, protezuoto širdies vožtuvo trombozė), absoliučios ir reliatyvios kontraindikacijos, galimos komplikacijos ir jų gydymas, pateikiama palyginamoji trombolitinių vaistų charakteristika.

10.  Renino ir angiotenzino sistemos blokados vaidmuo širdies ir kraujagyslių ligų gydyme: AKF inhibitorių ir angiotenzino II blokatorių pasirinkimas. Paskaitoje aptariama renino-angiotenzino-aldosterono sistemos fiziologiniai efektai, šios sistemos vaidmuo kardiovaskulinių ligų vystymuisi, pagrindinių šios sistemos dalyvių – renino, angiotenzino, aldosterono efektai, juos aktyvinantys veiksniai ir hyperaktyvacijos reikšmė. Nagrinėjama vaistų, blokuojančių šios sistemos aktyvumą (AKFI ir sartanai), veikimo mechanizmai, pašaliniai efektai, indikacijos kardiovaskulinių ligų gydyme. Aptariama AKFI ir sartanų pasirinkimo galimybės įvairių kardiologinių situacijų atvejais.

11.  Betaadrenoblokatorių savybės ir jų parinkimas gydant sergančius širdies kraujagyslių ligomis. Paskaitoje aptariama betadrenoblokatorių farmakokinetika, jų klasifikacija bei parinkimas, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Nurodomi šios vaistų grupės skyrimo indikacijos, kontraindikacijos, galimi šalutiniai poveikiai, tam tikri vaistų sąveikos aspektai.

12.  Metaboliniai preparatai širdies ir kraujagyslių ligų gydymui. Paskaitoje pateikiama informacija apie širdies metabolizmą, metabolinių sutrikimų įtaką išemijos išsivystymui. Kalbama apie tam tikras pacientų grupes, pvz. sergančiuosius cukriniu diabetu, moteris ir dažniausiai lydinčią mikrovaskulinę krūtinės anginą, kurios patogenezėje metaboliniai parametrai, endotelio funkcija vaidina svarbų vaidmenį. Pristatomos metabolizmą veikiančių vaistų grupės, kalbama apie vaistų farmakokinetiką, farmakodinamiką, įtaką simptomams ir išeitims.

13.  Diuretikai širdies ir kraujagyslių ligų gydymui. Paskaitoje aptariamos pagrindinės diuretikų klasės, jų veikimo mechanizmai, pašaliniai poveikiai. Analizuojamos diuretikų indikacijos įvairių kardiovaskulinių ligų atvejais, esant skirtingoms klinikinėms situacijos (jauniems, vyresniems pacientams, esant gretutinėms patologijoms ir pan.).

14.  Arterinės hipertenzijos gydymo principai, monoterapijos ypatumai ir vaistų derini. Paskaitoje aptariami pagrindiniai hipertenzijos gydymo principai, gydymo tikslai, remiantis Europos ir Amerikos širdies asociacijų gidais. Nagrinėjami pagrindiniai įvairių vaistų grupių pasirinkimo principai pagal esančias klinikines situacijas, gretutines ligas, ligonio amžių. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiuolaikinei kombinuotai antihipertenzinei terapijai – gydymui keliais vaistais siekiant tikslinio AKS. Analizuojami galimi šios terapijos pašaliniai poveikiai.

15.  Širdies nepakankamumo gydymo naujovės. Paskaitoje dėstoma širdies nepakankamumo klinikinė ir instrumentinė diagnostika bei prognozė. Detaliai nagrinėjamas nemedikamentinis, medikamentinis gydymas, naujos medikamentinio gydymo galimybės, aptariamos indikacijos implantuojamiems prietaisams (ŠRG/IKD). Paskaitoje trumpai išdėstomos galimybės ir indikacijos skilvelius pavaduojantiems prietaisams implantuoti bei indikacijos širdies transplantacijai.

16.  Infekcinio endokardito gydymo rekomendacijų naujienos. Paskaitoje aptariama infekcinio endokardito antibakterinio gydymo parinkimas atsižvelgiant į sukėlėją, gydymo ypatumai esant neigiamam kraujo pasėliui, empirinis antibakterinis gydymas iki kraujo pasėlių rezultatų. Aptariama medikamentinio gydymo trukmė ir jo efektyvumo įvertinimas. Kilusių komplikacijų medikamentinio gydymo galimybės, IE medikamentinės profilaktikos priemonės.

17.  Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis cukrinio diabeto gydymo ypatumai. Paskaitos metu bus aptarta: 1.sergančių 1 tipo cukriniu diabetu kardiovaskulinė rizika ir gydymo rekomendacijos; 2. sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu kardiovaskulinė rizika ir gydymo rekomendacijos; 3. "tikslinės" glikemijos kontrolės rodikliai, pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu; 4. hipoglikemijos rizika ir pasekmės sergantiems cukriniu diabetu ir išemine širdies liga; 5. antidiabetinių vaistų kardiovaskulinis saugumas..

18.  Supraventrikulinių aritmijų gydymo principai. Paskaitoje pateikiami supraventrikulinių aritmijų patogenezė, jų klasifikacija, bei diagnostikos būdai. Apžvelgiamos šių ritmo sutrikimų medikamentinio ir intervencinio gydymo galimybės elektrofiziologinėje operacinėje. Pateikiama daug įvairių elektrokardiogramų, bei keletas klinikinių atvejų apie šiais ritmo sutrikimais segančių pacientų gydymą.

19.  Skilvelinių aritmijų gydymo principai. Paskaitoje pateikiama skilvelinių aritmijų klasifikacija, etiopatogenezė, diagnostika, skirtingi elektrofiziologiniai mechanizmai. Klausytojai supažindinami su pagrindiniai principais parenkant gydymą pagal skilvelinės aritmijos rūšį, hemodinamikos stabilumą, struktūrinę širdies ligą bei gretutines klinikines būkles.

20.  Ne vitamino K antagonistai geriamieji antikoaguliantai širdies ir kraujagyslių ligų gydyme. Paskaitoje nagrinėjamos indikacijos gydyti geriamaisiais antikoaguliantais, antikoaguliantų bei antitrombocitinių vaisų veikimo mechanizmų skirtumai bei skirtingos klinikinės situacijos, kuriose šie vaistai vartojami. Išaiškinami pagrindiniai vitamino K antagonistų ir ne vitamino K antagonistų geriamųjų antikoaguliantų farmakokinetikos ir farmakodinamikos skirtumai, šių skirtumų klinikinė reikšmė skiriant gydymą minėtais preparatais pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, geriamųjų antikoaguliantų skyrimo indikacijos ir kontraindikacijos.

21.  Kas svarbu gydytojui praktikui: vaistų sąveika kardiologijoje. Paskaitoje pateikiama apie apie vaistų, skiriamų širdies ligų gydymui sąveiką. Taip pat supažindinama su dažniausiai kinikinėje praktikoje pasitaikančiomis širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti naudojamų medikamenų sąveikomis, aptariami medikamentų derinių paskyrimai, medikamentų dozavimo sąveikų atveju ypatumai.

22.  Naujos plautinės hipertenzijos gydymo galimybės. Paskaitoje aptariama šiuolaikinė plautinės hipertenzijos klasifikacija, apibrėžiama kurioms plautinės hipertenzijos grupėms yra taikomas specifinis medikamentinis gydymas, pateikiami pagrindinių skiriamų medikamentų grupių farmakologiniai ypatumai, veikimo principai. Aptariamos pagrindinių klinikinių studijų gydymo efektyvumo rezultatai. Pateikiamos rekomendacijos, kaip stebėti pacientus, kuriems skiriamas medikamentinis plautinės hipertenzijos gydymas.

23.  Kardioembolinis insultas: gydymo taktika ir prevencija. Paskaitoje bus pateiktas ūmaus insulto gydymo etapiškumas, šiuolaikinio gydymo algoritmas. Svarbus dėmesys skiriamas imuniniam atsakui į galvos smegenų pažeidimą, pagrindžiant galimus gydymo metodus. Insulto prevencijos dalyje pabrėžiama, kokia svarba ir kodėl  daug pastangų teikiam rizikos veiksnių analizei ir su tuo susijusios  gydymo rekomendacijos.

24.  Kardiotoksinis onkologonių ligų gydymui skiriamų medikamentų poveikis: taktikos parinkimas. Paskaitos metu skaitoma apie šiuolaikinius kardiotoksinius medikamentus, naudojamus gydant onkologines ligas ir jų sukeliamą kardiotoksinę širdies disfunkciją. Aptariami pacientų, kuriems skiriamas kardiotoksinis piešvėžinis gydymas, stebėjimo ypatumai, galimos kardiotoksinės širdies disfunkcijos profilaktines priemonės bei tokių pacientų gydymo bei stebėsenos rekomendacijos, baigus specifinį gydymą.

25.  Šiuolaikinių tyrimų galimybės: medikamentų efektyvumo vertinimas pagal paciento genotipą. Tikslas – supažindinti su naujausiais farmakogenomikos pasiekimais, individualiu vaistų skyrimu klinikinėje praktikoje, atsižvelgiant į ligonio turimą genų polimorfizmą ir kitus veiksnius. Trumpai supažindinama su naujausiais genų tyrimo metodais: polimerazės grandininė reakcija (PGR), tikro laiko PGR, sekoskaita. Pristatomi kiti individualizuojant vaistus taikomi laboratoriniai tyrimo metodai: trombocitų agregometrija, skysčių chromatografija, masių spektrometrija, imunologiniai analizės metodai. Nagrinėjama dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamų vaistų farmakokinetika ir farmakodinamika bei veiksniai, galintys daryti įtaką vaisto poveikiui žmogaus organizme. Pristatomi svarbiausi genai ir vaistų metabolizmo keliai, kurie daro įtaką vaistų efektyvumui.

26.  Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančio paciento paruošimas neširdinei operacijai: medikamentinio gydymo ypatumai. Paskaitos metu pateikta informacija apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų medikamentinio gydymo ypatumus, ruošiant neširdinei operacijai. Apžvelgiami medikamentiniai rizikos mažinimo būdai prieš operaciją (betaadrenoreceptorių blokatoriai, statinai, nitratai, diuretikai ir kt.) bei operacijos metu (antiagregantai, antikoaguliantai).