Anesteziologijos naujovės

1. Kraujotakos būklė: stebėsena ir optimizavimas – dr. A. Macas.
Aktualumas: Monitoravimui ir ligonio stebėsenos optimizavimui pastaruoju metu skiriamas ypatingas dėmesys. Tai vienas svarbiausių veiksnių siekiant užtikrinti paciento saugumą visu perioperaciniu laikotarpiu. Šiuo metu anesteziologui prieinami įvairūs kraujotakos būklės stebėjimo metodai – invaziniai ir neinvaziniai, tęstiniai ir pertraukiamieji. Skirtingų metodų privalumai sąlygoja jų panaudojimo pasirinkimą įvairių klinikinių situacijų metu:
Paskaitose bus pristatomi skirtingi paciento būklės monitoravimo metodai, jų palyginamosios charakteristikos. Seminarų metu siekiama išnagrinėti perioperaciniu laikotarpiu naudojamų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų sąveikos farmakokinetinius ir farmakodinaminius aspektus, kai gydomi pacientai sergantieji širdies aritmijomis, širdies nepakankamumu, arterine hipertenzija, krūtinės angina. Aptariamos antiaritminių vaistų, diuretikų, širdies glikozidų, įvairių grupių priešhipertenzinių vaistų, statinų, antiagregantų, vitamino K antagonistų, antitrombininių vaistų, nitratų tarpusavio sąveikos, reikšmingos klinikinėje praktikoje.
Atskirai bus aptarta centrinės venos hipotonijos problema, leidžianti išvengti kraujo komponentų perpylimo operacijos metu ir pooperaciniu laikotarpiu.
Paskaitos iliustruojamos konkrečiais pavyzdžiais iš lektorių ar jo kolegų praktikos.

2. Infuzinės terapijos aktualijos – gyd. A. Gelmanas.
Aktualumas: kokybiška infuzinė terapija ruošiant pacientą operacijai, operacijos metu ar pooperaciniame laikotarpyje yra viena svarbiausių anesteziologo-reanimatologo darbo sričių, veiksmingai prisidedančių prie gydymo kokybės gerinimo, komplikacijų ar net perioperacinio mirštamumo mažinimo. Universitetinėje ligoninėje operuojami vis sunkesni pacientai, atliekama vis daugiau sudėtingų, didelės apimties operacijų labai įvairioms pacientų grupėms. Kuriami nauji produktai, naudojami infuzinėje terapijoje, kurių įvairovė verčia gydytoją anesteziologą-reanimatologą pastoviai atnaujinti savo žinias ir įgūdžius, siekiant optimizuoti paciento būklės valdymą perioperaciniu laikotarpiu.
Paskaitose nagrinėjami hipovolemijos korekcijos klausimai, koloidų reikšmė cirkuliuojančio kraujo tūrio stygiaus terapijai perioperaciniu laikotarpiu. Aptariamos atskirų grupių koloidinių tirpalų šiuolaikinės naudojimo indikacijos, poreikis, pašaliniai efektai, naudojimo galimybės įvairių klinikinių situacijų metu.
Paskaitų tikslas: supažindinti su naujausiais medikamentais, priemonėmis, naujomis infuzinės terapijos metodikomis naudojamomis perioperaciniu planinės ar skubios chirurginės intervencijos laikotarpiu.
Uždaviniai:
1. Pristatyti naujausius medikamentus, naudojamus infuzinėje terapijoje.
2. Aptari naujus infuzinės terapijos metodus, naudojant tiek įprastines priemones, tiek naujai sukurtus produktus.
3. Aptarti komplikacijas bei galimus šalutinius reiškiniu, susijusius su įvairiomis infuzinės terapijos metodikomis.

3. Aktualūs anestezijos klausimai neurochirurgijoje – dr. D. Bilskienė
Aktualumas: Paciento neurologinės būklės sunkumą lemia pirminis negrįžtamas galvos smegenų ląstelių pažeidimas dėl vietinio arba difuzinio poveikio. Antrinį pažeidimą lemia: 1) ekstrakranijiniai faktoriai; 2) galvos smegenų struktūrų suspaudimas epidurine, subdurine ar intracerebrine hematoma; 3) ilgalaikė intrakranijinė hipertenzija. Žymus progresas įvyko suprantant galvos smegenų anoksijos/hipoksijos poveikį metabolizmui ir neuronų gyvybingumui. Antrinio galvos smegenų pažeidimo profilaktika ir savalaikis gydymas yra pagrindinis uždavinys ūmiame periode. Smegenų apsaugos nuo išeminio/hipoksinio pažeidimo strategija remiasi šių patofiziologinių procesų supratimu.
Neurochirurginės operacijos metu turi būti užtikrinta adekvati anestezija, amnezija, imobilizacija, smegenų apsauga ir optimalios sąlygos operuoti („relaksuotos smegenys“). Idealus neuroanestetikas sumažina smegenų metabolizmą ir intrakranijinį slėgį, palaiko pakankamą smegenų perfuzinį spaudimą ir smegenų kraujotakos greitį bei adekvatų balansą tarp smegenų kraujotakos ir metabolinio poreikio, neįtakoja smegenų autoreguliacijos ir kraujagyslių reaktyvumo į anglies dvideginio koncentraciją kraujyje, turi prieštraukulinį veikimą, sumažina termoreguliacijos slenksčio atsistatymą, veikia trumpai ir yra gerai valdomas.
Paskaitose nagrinėjami neurochirurginių pacientų anestezijos metodų pasirinkimo klausimai, normalaus ar aukštesnio smegenų perfuzinio spaudimo, normoksijos palaikymo reikšmė perioperaciniu laikotarpiu, aptariami atskirų grupių ligonių neurochirurgijoje anestezijos ypatumai ir neuroprotekcijos klausimai.
Paskaitų tikslas: supažindinti su naujausiais medikamentais, priemonėmis, metodikomis naudojamomis perioperaciniu planinės ar skubios neurochirurginės intervencijos laikotarpiu.
Uždaviniai:
1. Aptarti perioperacinės smegenų disfunkcijos priežastis ir perioperacinio smegenų pažeidimo problemas senyvo amžiaus pacientams.
2. Aptarti vaikų su smegenų pažeidimais anestezijos ypatumus atliekant neurochirurgines operacijas ir atliekant anestezijas už operacinės ribų (kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai).
3. Išnagrinėti budraus paciento kraniotomijos ypatumus, palyginti privalumus ir trūkumus budraus paciento kraniotomijos ir paciento, kuriam atliekama bendroji anestezija.

4. Aktualūs nėščiųjų ir gimdyvių anestezijos bei intensyviosios terapijos klausimai – dr. K. Rimaitis.
Aktualumas: Gimdymo skausmo malšinimo poreikis Lietuvoje nuolat auga. Kartu su ginekologinės patologijos naujomis gydymo galimybėmis vystosi ir anesteziologinė pagalba šio profilio ligoniams. Ypač didelis dėmesys skiriamas centrinės regioninės anestezijos (epidurinės, spinalinės) metodų diegimui ir panaudojimo optimizacijai. Pastaruoju metu universitetinėse gydymo įstaigose epidurinė analgezija, kaip veiksmingiausias gimdymo skausmo malšinimo būdas, naudojama apie 40proc. visų gimdyvių. Tačiau medicinos literatūroje vyksta plačios diskusijos apie šio metodo įtaką gimdymo eigai ir baigčiai. Daugelio autorių duomenimis epidurinė analgezija prailgina gimdymo trukmę, didina oksitocino poreikį gimdymo metu ir sukelia riziką, kad gimdymas bus užbaigtas instrumentiniu būdu ar net cezario pjūvio operacija. Šie teiginiai remiasi kelerių metų ar senesnių tyrimų duomenimis, todėl kyla abejonių, kad, naudojant šiuolaikines gimdymo skausmo malšinimo technologijas ir medikamentus, jie yra teisingi. Šių klausimų analizei parengtas paskaitų ir praktikos seminarų ciklas:
a. Gimdymo skausmo malšinimas – dr. K. Rimaitis
Paskaitos metu pateikiami naujausi gimdymo skausmo malšinimo metodai ir medikamentai. Aptariami nemedikamentinės, sisteminės ir inhaliacinės analgezijos privalumai ir trūkumai. Pateikiamas visas regioninių analgezijos metodų spektras bei aptariamas kiekvienas jų, akcentuojant šių metodų privalumus ir trūkumus, galimas komplikacijas bei pateikiami jų diagnostikos ir gydymo principai.
b. Anestezija cezario pjūvio operacijos metu – dr. K. Rimaitis
Paskaitos metu apžvelgiami visi galimi anestezijos metodai, taikomi cezario pjūvio operacijos metu. Pateikiamos indikacijos ir kontraindikacijos kiekvienam iš jų. Aptariami gimdyvių būklės įvertinimo principai ir pasiruošimo operacijai ypatumai. Pateikiamos naujausios žinios apie šiuolaikinius anestezijos metodus ir jų taikymą, atliekant skubias ir planines cezario pjūvio operacijas didelės rizikos pacientėms. Aptariamos galimos komplikacijos perioperaciniu laikotarpiu ir šiuolaikiniai jų gydymo principai. Pateikiami gyvybinių funkcijų monitoravimo principai ir pooperacinės analgezijos metodai ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.

c. Hipertenzinės nėščiųjų būklės ir jų gydymas – dr. K. Rimaitis
Paskaitoje pateikiami naujausi literatūros duomenys apie hipertenzinių nėščiųjų būklių etiologiją, klasifikaciją ir diagnostiką. Aptariami anesteziologinės pagalbos principai sergant preeklampsija, eklampsija ir HELLP sindromu. Pateikiami AKS korekcijos metodai intensyviosios terapijos skyriuje ir tam naudojami medikamentai. Aptariama traukulių profilaktika magnio sulfatu ir pateikiami klinikiniai magnio perdozavimo simptomai.
d. Gausus kraujavimas nėštumo metu ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu – dr. K. Rimaitis
Paskaitos metu aptariamos dažniausios gausaus kraujavimo priežastys nėštumo, gimdymo metu ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Pateikiama placentos pirmeigos, placentos atšokos ir gimdos plyšimo diferencinė diagnostika. Pateikiamas gimdos atonijos gydymo algoritmas. Aptariami anesteziologinės pagalbos principai gimdyvei gausiai kraujuojant. Akcentuojami hemoraginio šoko diagnostikos ir gydymo principai, kai kraujavimas yra slaptas. Aptariami naujausi infuzoterapijos ir gydymo kraujo komponentais principai.
e. Embolija vaisiaus vandenimis – dr. K. Rimaitis
Paskaitos metu pateikiami naujausi literatūros duomenys apie embolijos vaisiaus vandenimis etiologiją. Aptariami galimi patofiziologiniai mechanizmai ir klinikiniai požymiai. Aptariami naujausi diagnostikos būdai. Pateikiami gydymo ir intensyviosios terapijos principai. Pateikiami gaivinimo principai ir ypatumai, atsižvelgiant į fiziologinius ir anatominius moters organizmo pokyčius nėštumo metu. Aptariamos išeitys ir prognozė įvykus embolijai vaisiaus vandenimis.

5. Aktualūs vaikų anesteziologijos klausimai – gyd. Laura Lukošienė.
Paskaitų ciklo tikslas - praplėsti žinias apie anesteziologinės pagalbos teikimą vaikams, skubią pagalbą įvairių kritinių būklių metu, bendrosios ir regioninės anestezijos ypatumus, pooperacinio skausmo malšinimo galimybes įvairaus amžiaus pediatriniams pacientams. Pristatyti vaikų anesteziologijos naujoves, naujausias tarptautines rekomendacijas. Supažindinti su probleminiais pediatrinių pacientų įvertinimo, optimalaus priešoperacinio paruošimo, anestezijos taktikos pasirinkimo, stebėsenos viso perioperacinio laikotarpio metu klausimais. Pademonstruoti įdomesnius ar probleminius klinikinėje praktikoje pasitaikiusius atvejus.

6. Regioninė anestezija: periferinių nevų blokados – dr. R. Tamošiūnas.
Paskaitose aptariama, kokią reikšmę chirurginių ligonių gydymo rezultatams turi tinkamas anestezijos ir perioperacinės analgezijos metodų parinkimas.
Aktualumas: Medicininėje literatūroje daugėja regioninės anestezijos pranašumo prieš bendrinį nuskausminimą įrodymų įvairių chirurgijos profilių pacientams (efektyvesnė chirurginio streso kontrolė, mažesnis pašalinių reiškinių dažnis, besitęsianti analgezija bei mažesnis opioidų poreikis po operacijos). Šiuo metu, vis daugiau operacijų darant „vienos dienos“ chirurgijos sąlygomis, periferinių nervų ir jų rezginių anestezijos metodikų įsisavinimas tapo būtinu gerokai didesniam gydytojų anesteziologų skaičiui.
Išskirtinis dėmesys skirtas regioninės anestezijos technologiniam progresui, naujų anestetikų (ropivakainas, levobupivakainas) įsisavinimui, taikymo ypatumams, įvaldyti pažangiausius nervų ir jų rezginių identifikavimo metodus (ultrasonografija).
Paskaitų tikslas - supažindinti su naujausiais anestetikais, moderniausiais periferinių nervų blokadų atlikimo būdais, anestezijos bei perioperacinės analgezijos taktikos parinkimu.
Uždaviniai:
1.Supažindinti su nervų blokadoms atlikti naudojamais naujausiais anestetikais bei analgeziją papildančiais vaistais (priedais).
2. Aptarti moderniausius periferinių nervų bei jų rezginių identifikavimo metodus, tobulėjančius dėl technologinio progreso (ultragarso įdiegimas).
3. Išnagrinėti regioninės anestezijos metodų taikymo taktinius aspektus, jų vietą perioperacinės medicinos kontekste.

7. Kitos anesteziologijos aktualijos – dr. Jūratė Gudaitytė, gyd. L. Juozapavičienė.
Paskaitose nagrinėjama operuojamo paciento lydimoji patologija, kuri gali būti pooperacinių komplikacijų priežastimi. Labai svarbu žinoti ne tik teigiamą, bet ir galimą neigiamą gydymo metodų, vaistų poveikį organizmo sistemoms bei galimą jų sąveiką su anestetikais. Optimalus, įrodymais bei tarptautinėmis rekomendacijomis pagrįstas paciento paruošimas operacijai, tinkama anestezijos ir pooperacinės slaugos taktika sumažina pooperacinio laikotarpio nepageidaujamų įvykių tikimybę, pagreitina atsigavimą po operacijos.
a. Rūkymas ir anestezija
Seminaruose pateikiama informacija apie rūkymo įtaką priešoperacinei paciento būklei ir pooperacinėms komplikacijoms. Rūkymas kaip labiausiai paplitęs žalingas įprotis turi įtakos daugiau nei penktadaliui populiacijos. Apžvelgiama ne tik neigiama rūkymo įtaka organizmo sistemoms (kvėpavimo, kraujatakos, imuninei, virškinimo ir kt.), bet ir poveikis anestezijai naudojamų vaistų, kaip opioidų. relaksantų, sedacinių medikamentų, metabolizmui. Paskaitoje nagrinėjami rūkančio paciento perioperaciniai taktikos bei priežiūros klausimai.