|
1. Gyvūnų gerovės mokslas ir etika. Gyvūnų gerovė, svarbiausi jos principai. Svarbiausi gyvūnų poreikiai, kurie privalo būti užtikrinti. Veterinarijos gydytojo etika komentuojant kito veterinarijos gydytojo darbą pokalbio su gyvūno savininku metu. Sąžiningumas ir integralumas. Konfidencialumas ir profesinė paslaptis, kompetencija. Veterinarai ir aplinka.
2. Veterinarijos gydytojo moralė, priesaika, žinios. Veterinarijos gydytojo priesaika ir jos aspektai, kai atnešamas iš gatvės sužalotas gyvūnas. Veterinarijos gydytojo jėgų ir žinių pervertinimas, kai nesigilinama kas yra gyvūnui, užleidžiamas patologinis procesas.
3. Veterinarinėje praktikoje pasitaikančios moralinės problemos. Veterinarijos gydytojų pasirinkimas, pareigos, atsakomybė. Požiūris į pacientą, klientą. Sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę. Veterinarijos gydytojo galimybės įtakoti gyvūno savininko sprendimus. Nepakankamas ar perteklinis gydymas. Pagrįstų gydymo galimybių pasirinkimas. Sprendimai, turintys įtakos keliems pacientams. Gerovės vertinimas, gydymo pasirinkimas, norimų tikslų pasiekimas. Veterinarijos gydytojo asmeninė atsakomybė priimant sprendimus. Gyvūnų gerovės vertinimas. Informacija ir interpretacija. Būsimos gerovės vertinimas. Gyvūnai, žmonės ir problemos. Etiškas kolegų bendravimas. Selektyvus augintinių veisimas. Kosmetinės ir „patogumo“ operacijos. Kastracija.
4. Smulkiųjų gyvūnų eutanazija. Veterinarijos gydytojo komunikacija ir empatija gyvūno eutanazijos metu. Veterinarijos gydytojo nuomonės įtaka gyvūno savininko apsisprendimui. Kaip išlaviruoti tarp savo nuomonės įsiūlymo savininkui ir pagalbos apsisprendžiant. Šunų, kačių, triušių, graužikų, šeškų eutanazijos principai, eutanazijos etika.
5. Penkių gyvūnų gerovės poreikių vertinimas ir užtikrinimas: fizinė aplinka, sveikata, elgsena, psichinė būsena. Fizinis/funkcinis domenas; gyvūnui augintiniui būdinga gyvenamoji aplinka; aplinkos poveikis gyvūnų sveikatingumui; veiksniai turintys įtakos gyvūno sveikatai. Teigiami ir neigiami veiksniai turintys įtakos gyvūno elgsenai. Poreikis pasireikšti normaliai elgsenai. Nenormali gyvūno elgsena. Teigiama psichinė gyvūno augintinio būsena. Gyvūnų augintinių poreikis būti kartu ar atskirai nuo kitų gyvūnų.
6. Skausmas, kančia, sužeidimas, liga. Skausmo fiziologija ir patofiziologija. Skausmo vertinimas sergantiems pacientams. Procedūrų sukeliamas skausmas. Šunų ir kačių pooperacinio skausmo atpažinimo principai, skausmo skalių naudojimas ir objektyvus paciento vertinimas. Pooperacinio skausmo kontrolė ir mažinimas. Ligos susijusios su gyvūno nepriežiūra.
7. Gyvūnų gerovės poreikiai atskirais vizito pas veterinarą momentais. Veterinarijos klinikoje patiriamo psichogeninio streso mažinimo būdai. Tinkamas gyvūnų augintinių ir egzotinių gyvūnų fiksavimas procedūroms veterinarijos klinikoje. Gyvūno priežiūros/nepriežiūros įrašai ligos istorijoje.
8. Gerovės problemos, susiję su gyvūnų mityba. Tinkama mityba. Mitybos pagrindai. Gyvūno mitybiniai poreikiai atsižvelgiant į rūšį, amžių, energetinius poreikius, aktyvumą, laikymo sąlygas, fiziologines ar patologines būkles, specialius poreikius. Gyvūno įmitimas, jo vertinimas. Komercinis gyvūnų augintinių pašaras. Mityba atsižvelgiant į gyvenimo ciklą. Dažniausi mitai, susiję su gyvūnų mityba ir mitybine praktika. Nutukimas. Urolitiazė. Dermatozės. LIN. Kačių kepenų lipidozė. Dantų sveikata. Virškinimo trakto ligos. Onkologinių pacientų mityba. Mityba ir judėjimas. Mityba ir širdis. Alternatyva komerciniams pašarams: namuose ruošiamas pašaras. RAW, BARF, Paleo, Vegan dietos – mitai ir tikrovė. Žala /nauda. Šėrimas pašaru, neatitinkančiu gyvūno fiziologijos (veganai, vegetarai).
9. Egzotinių gyvūnų gerovė veterinarijos klinikoje. Triušių, graužikų ir šeškų gerovės užtikrinimas veterinarijos klinikoje vizito metu, šių gyvūnų laikymas ir stacionarizavimas veterinarijos klinikoje, patiriamas stresas ir būdai jį sumažinti.
10. Darbo vietos sauga ir švara. Biologinė sauga, laikymo aplinkos tinkamumas ir saugumas. Biologinės saugos reikalavimai ir rekomendacijos veterinarijos klinikose ir gyvūnų auginimo aplinkoje. Tinkamos gyvūno laikymo sąlygos, patalpos bei rizikos veiksniai, turintys ligų ar sužalojimų atsiradimui.
11. Karantinavimo problemos. Sergančių gyvūnų karantinavimas. Gyvūnų, atvykusių iš užsienio šalių karantinavimas. Karantinuojamų gyvūnų gydymas, laikymo sąlygos.
12. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Žiauraus elgesio su gyvūnais apraiškos ir jų atpažinimas remiantis LR gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.
13. Žiaurus elgesys su gyvūnais. Sąmoningas šautinių, durtinių, kirstinių, plėštinių, kąstinių žaizdų (kovoms naudojami gyvūnai, tyčinis užpjudymas) padarymas, sumušimas, nepriežiūra (elementarių poreikių nepatenkinimas), negydymas, seksualinė prievarta, tyčinis sveikų gyvūnų migdymas, kai to priežastis yra gyvūno agresija dėl šeimininko netinkamo elgesio ar elementarių žinių kaip elgtis su tos rūšies gyvūnu, neturėjimas ar tyčinis nenorėjimas suprasti gyvūno elementarių poreikių.
14. Komunikacija su gyvūnų savininkais. Žodinės ir nežodinės komunikacijos svarba, veterinarijos gydytojo asmeninės nuomonės išsakymas, kada reikia ją išsakyti, o kada susilaikyti. Veterinarijos gydytojo empatija ir atjauta gyvūno savininkui. Veterinarijos gydytojo lankstumas atsižvelgiant į kliento pageidavimus. Ribos, kurių nereikėtų peržengti bendraujant su klientu ir ribos, kurias reikėtų nubrėžti gyvūno savininkui. Veterinarijos gydytojo dėmesingas išklausymas, empatija.
15. Visuomenės informavimas ir edukacija. Atvirų durų dienos organizavimas klinikoje. Gyvūno savininko informavimas apie procedūrų galimybes ir ligų prevencijos edukacija. Įvairių formų informacijos pateikimas augintinių savininkams. Patikimos informacijos pateikimas viešose erdvėse (lankstinukai, stendai, vaizdo įrašai ir kita) plečiant žinių spektrą apie augintinius, jų sveikatingumo prevenciją bei gerovę. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų edukacija. Gyvūnų parodos. Gyvūnų gerovės užtikrinimas renginio metu bei gyvūnų savininkų edukacija.
16. Veterinarijos gydytojų bendradarbiavimas su nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Bendradarbiavimas su ne vyriausybinėmis organizacijomis aukojant ar padedant rinkti lėšas, skirtas beglobių gyvūnų sveikatos ir gerovės užtikrinimui, bei konsultuojant dėl ligų prevencijos bei sveikatingumo klausimais. Aktyvus dalyvavimas iniciatyvose ir akcijose (pvz.: kačių populiacijos mažinimo programos). Bendradarbiavimas su mokslo institucijomis pateikiant detalią informaciją ir atliekant įvairius mokslinius tyrimus ir taip gerinant gyvūnų augintinių gerovės nuostatas. Bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis įtariant galimą žiaurų elgesį su gyvūnais. Glaudus ryšys su tarptautinėmis organizacijomis, jų taikomų metodų gyvūnų augintinių sveikatos ir gerovės srityje efektyvumas bei galimas pritaikymas savo šalyje.
|
