Praktiniai peritoninės dializės klausimai
Papildoma informacija
| Tema | Trukmė |
|---|---|
| Integruota pakaitinė inkstų terapija | 2.00 val. |
| Peritoninė dializė:jos vieta nefrologijos pasaulyje | 2.00 val. |
| Peritonines dializes fiziologiniai aspektai: pilvapleves struktūra, pralaidumas, kinetiniai mechanizmai | 2.00 val. |
| Peritoninės dializės tirpalų bendrosios charakteristikos. | 2.00 val. |
| Peritoninės dializės metodai ir schemos, jų parinkimas ligoniui | 2.00 val. |
| Intraperitoninių kateterių tipai, įvedimo būdai,komplikacijos, susijusios su peritoninės dializės kateteriu | 2.00 val. |
| Aparatinė peritoninė dializė: indikacijos, privalumai ir trūkumai | 2.00 val. |
| Infekcijos peritoninės dializės komplikacijos: dažnis, priežastys, gydymo principai | 2.00 val. |
| Peritoninės dializės adekvatumo vertinimas | 2.00 val. |
| Ultrafiltracijos nepakankamumas: tipai, priežastys, patofiziologiniai mechanizmai. | 2.00 val. |
| Seminarai | 2.00 val. |
| Praktiniai užsiėmimai | 2.00 val. |
Šiouolaikinis požiūris į visų tipų pakaitinės inkstų terapijos būdų -hemodializės, peritoninės dializės ir inkstų transplantacijos -taikymo eiliškumą, seką. Peritoninės dializės taikymo dažnis įvairiose šalyse, regioniniai ypatumai. Pilvaplėvės struktūra, pralaidumas ir kinetiniai mechanizmai sveikame organizme. Tirpalų sudėtinė ir rūšys pagal ph, osmotinį agentą, laktatų ir bikarbonatų santykį, gliukozės skilimo produktus.
Rankiniu būdu ir aparatu atliekama peritoninė dializė, jos privalumai ir trūkumai, metodo parinkimo principai. Intraperitoninių kateterių tipai pagal formą, jų implantavimo būdai ir komplikacijos.
Ūmios peritoninės dializės indikacijos, intraperitoninio kateterio įvedimo ir pačios procedūros atlikimo ypatumai.
Peritonitai, kateterio išėjimo angos ir kanalo infekcija - jų priežastys, dažniausi sukėlėjai ir gydymo principai.
Klinikiniai ir laboratoriniai peritoninės dializės adekvatumo rodikliai, jų atlikimo dažnis ir įvertinimas.
Patofiziologiniai pilvaplėvės pokyčiai, sukelti dializinio tirpalo, peritonito bei kitų priežasčių, klinikinė ir laboratorinė, pilvaplėvės laidumo sutrikimų diagnostika.
Indikacijos peritoninei dializei, absoliučios ir reliatyvios kontraindikacijos.
Ligonių parinkimas rankinei ir aparatinei peritoninei dializei, dializinių tirpalų keitimo dažnis ir schemos.
Mokymo programos turinys, tikslai ir uždaviniai, žinių ir įgūdžių įvertinimas.
Klinikiniai ir laboratoriniai žymenys, patvirtinantys peritonito, kateterio angos ar kanalo infekciją, jų kontrolės dažnis iki pilno pasveikimo, gydymo schemos pagal sukėlėją.
Ligonio apžiūros duomenys, ultrafiltracijos kiekio, biocheminių kraujo rodiklių, peritoninės membranos laidumo testo pokyčiai, būdingi sutrikusiam pilvalėvės laidumui.
| Dėstytojas | Teorijos val. | Praktikos val. |
|---|---|---|
| Inga Skarupskienė | 2 | 3 |
| Asta Stankuvienė | 2 | |
| Edita Žiginskienė | 3 | 4 |
| Rūta Vaičiūnienė | 2 | |
| Neda Kušleikaitė-Pere | 5 | 6 |
| Inga Arūnė Bumblytė | 3 | 3 |
| Vytautas Kuzminskis | 3 |
Turėti medicininį chalatą
Atnaujinti ir pagilinti nefrologų bei vaikų nefrologų teorines ir praktines žinias apie peritoninę dializę.
1.Abraham G, Mathews M, Sekar L, Srikanth A, Sekar U, Soundarajan P. Tuberculous peritonitis in a cohort of continūous ambulatory peritoneal dialysis patients. Perit Dial Int 2001 ;21 (Suppl 3):S202-4.
4 o
2.Ahmad S, Sehmi JS, Ahmad-Zakhi KH, Clemenger M, Levy JB, Brown EA. Impact of new dialysis Solutions on peritonitis rates Kidney Int 2006; 70: S63-S66.
3.Ahn C, Oh KH, Kim K, Lee KY, Lee JG, Oh MD, et ai. Effect of peritoneal dialysis on plasma and peritoneal fluid concentrations of isoniazid, pyrazinamide, and rifampin. Perit Dial Int 2003 23 :362-7.
4.Akpolat T. Tuberculous peritonitis. Perit Dial Int 2009; 29(Suppl 2):S 166-9.
5.Allcock NM, Krueger TS, Manley HJ, Kumar VK, Abdallah J. Linezolid disposition during peritonitis: a case report. Perit Dial Int 2004;24 :68-70.
6.Arias CA, Murray BE. Emergence and management of drug-resistant enterococcal infections. Expert Rev Anti Infect Ther2008 ;6 :637-55.
7.Bargman JM, Thorpe KE, Churchill DN. Relative contribution of residual renal function and peritoneal clearance to adeąuacy of dialysis: a reanalysis of the CANUSA study. J Am Soc Nephrol 2001; 12(10)2158-62.
8.Barraclough K. Hawley CM, McDonald SP, Brown FG, Rosman JB, Wiggins KJ. et ai. Corynebacterium peritonitis in Australian peritoneal dialysis patients: predictors. treatment and outcomes in 82 cases. Nephrol Dial Transplant 2009;24 :3834-9. Epub 2 Jul 2009 asdcn.
9.Barraclough K, Hawley CM, McDonald SP, Brown FG, Rosman JB, Wiggins K.', e: ai Polymicrobial peritonitis in peritoneal dialysis patients in Australia: predictors. on . outcomes. Am J Kidney Dis 2010;55 :121-31. Epub 22 Nov 2009 asdoio
10.Bunke M. BrierME. Golper TA. Culture-nesative CAPDperitonitis: the Netwcr.K v sruc .
PerTt D Ta f 1994; TO: f 74- 9.